Nerimo sutrikimas

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Jis gali įspėti mus apie pavojus ir padėti pasiruošti bei atkreipti dėmesį.

Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų. Gydymas padeda daugumai žmonių gyventi normalų produktyvų gyvenimą.

Yra keletas nerimo sutrikimų tipų: generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos, specifinės fobijos, agorafobija, socialinio nerimo sutrikimas, atsiskyrimo nerimo sutrikimas ir selektyvus mutizmas.
Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos. Kai nerimas pradeda sutrikdyti jūsų kasdienį gyvenimą, tada laikas manyti, kad tai daugiau nei įprastas nerimas.
Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą. Psichikos sveikatos specialistai gali padėti asmeniui, kuriam reikia asmeniškesnio požiūrio į atsipalaidavimo ar meditacijos mokymąsi.

Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Dažnai rūpesčiai sutelkti į kasdienius dalykus, tokius kaip darbo pareigos, šeimos sveikata ar smulkūs reikalai, tokie kaip darbai, automobilio remontas ar susitikimai.

Panikos sutrikimas. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20–24 metai. Panikos priepuoliai gali pasireikšti su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ar potrauminio streso sindromu.

Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo. Pavyzdžiui, viešas kalbėjimas, baimė skristi arba vorų baimė.

Agorafobija – tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Agorafobija sergantis asmuo šią baimę patiria dviejose ar daugiau iš šių situacijų:

• Naudodamiesi viešuoju transportu
• Buvimas atvirose erdvėse
• Buvimas uždarose vietose
• Stovėti eilėje arba būti minioje
• Būti vienam už namų ribų

Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų. Agorafobija žmogui gali būti diagnozuota tik tuo atveju, jei baimė stipriai vargina arba labai trukdo normaliai kasdienei veiklai.

Diagnozavimas, gydymas ir savipagalba

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Jie nesuvokia, kad turi būklę, kuriai yra veiksmingas gydymas.

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu. Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai. Beta adrenoblokatoriai, naudojami širdies ligoms gydyti, kartais naudojami fiziniams nerimo simptomams kontroliuoti.

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę. Venkite kofeino, kuris gali pabloginti simptomus, ir pasitarkite su gydytoju dėl bet kokių vaistų.

Kada kreiptis pagalbos dėl nerimo?

Nerimo jausmas – įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Kreiptis pagalbos svarbu tada, kai nerimas pradeda neigiamai veikti gyvenimo kokybę, trukdo dirbti, mokytis, bendrauti arba apsunkina asmeninių santykių palaikymą.

Štai keletas ženklų, rodančių, kad verta kreiptis į specialistą:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai. Jei jaučiate, kad nerimas išlieka didžiąją dienos dalį, net kai nėra konkretaus nerimo šaltinio, tai gali būti ženklas, jog reikia pagalbos.

2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai – kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai. Jei, pavyzdžiui, dėl nerimo dažnai praleidžiate darbą, atidėliojate užduotis ar vengiate susitikimų su draugais, verta kreiptis į specialistą, nes tai gali būti nerimo sutrikimo požymiai.

3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas. Jei pastebite, kad fiziniai simptomai pasireiškia be aiškios priežasties ar dėl nedidelių dirgiklių, tai gali rodyti, kad nerimas turi gilias šaknis ir gali prireikti medicininės pagalbos.

4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai. Jei bandėte taikyti atsipalaidavimo, meditacijos metodus ar kitas savipagalbos technikas, tačiau nerimo intensyvumas nemažėja, gali būti naudinga aptarti situaciją su psichikos sveikatos specialistu, kuris suteiks personalizuotą pagalbą.

5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai. Jei patiriate stiprius, netikėtus baimės priepuolius arba vengiate tam tikrų situacijų (pvz., viešojo transporto, susibūrimų), gali būti, kad turite specifinį nerimo sutrikimą, kuriam reikalingas gydymas.

6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę. Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Jei jaučiatės beviltiškai arba atsiranda minčių apie savęs žalojimą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia. Pagalba gali padėti sumažinti nerimo lygį ir atgauti gyvenimo kontrolę.

Literatūra:

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/anxiety/symptoms-causes/syc-20350961

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos ir šeimos medicinos klinka, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.