Apatinės nugaros dalies skausmas
Apatinės nugaros dalies skausmas – labai dažnas simptomas šių dienų pasaulyje, pasitaikantis tiek aukšto, tiek vidutinio ir žemo ekonominio lygio šalyse, nepriklausamai nuo lyties ir stebimas visose amžiaus grupėse. Pasauliniu mastu metai praleisti turint vienokią ar kitokią negalią, sukeltą apatinės nugaros dalies skausmo, tarp 1995 m. – 2015 m. išaugo 54% pagrinde dėl senėjančios visuomenės ir amžiaus vidurkio kilimo. Šis prieaugis labiausiai pastebimas vidutinio ir žemesnio ekonominio lygio šalyse. Didžiausios rizikos atsirasti nugaros skausmui yra fiziškai sunkūs darbai, gretutinės ligos ar įvairios būklės, rūkymas (skirtumo tarp šiais laikais paplitusių rūkymo būdų nėra), viršsvoris ar nutukimas, mažas vandens vartojimo kiekis, sėslus gyvenimo būdas, darbas, kuriame dominuoja viena nekintanti padėtis (pvz. sėdimas darbas). Dauguma žmonių, kurie susiduria su nugaros skausmu pirmą kartą, sugeba gana greitai ir nesunkiai jį pašalinti, tačiau skausmas dažniausiai kartojasi ir jo epizodai gali būti kur kas stipresni bei sunkiau kontroliuojami. Didesni skausmai ir negalią sukeliantys apatinės nugaros dalies skausmai ženkliai dažniau pasitaiko žemo socialinio – ekonominio sluoksnio žmonėms.
Deja, bet daugeliu atvejų (nepabijosiu pasakyti, kad tai siekia apie 90%) tiksliai atsakyti, kas specifiškai sukėlė ir kodėl jaučiame apatinės nugaros dalies skausmą negalime. Į tuos likusius 10% specifinių priežasčių patenka: kaulų lūžiai, augliai, infekcijos, išreikštos tarpslankstelinio disko išvaržos. Skausmą sukėlusias specifines priežastis specialistai gali gana greitai ir tiksliai nustatyti apžiūros metu (norisi tuo tikėti), o patvirtinti šias priežastis galime klinikiniais tyrimais (rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterninės tomografijos). Tačiau čia dažnai iškyla viena problema – per dažnas ir betikslis nuotraukų darymas beveik visiems besiskundžiantiems. Kuomet žmogus jaučia nugaros skausmus, kuriuos sukėlė nespecifinės priežastys (o kaip jau žinome tai sudaro liūto dalį atvejų), rentgeno nuotrauka ar magnetinio rezonanso tyrimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Atlikus šiuos tyrimus, be abejonės pastebėsime vienokius ar kitokius struktūrinius pakitimus – ar tai bus sąnarių nusidėvejimas, vadinamas osteochondroze, tarpslankstelinių angų tarpų sumažejimai, diskozės, ar nežymūs slankstelių poslinkiai (antero/retro listezės) ir pan. Nustačius šiuos pakitimus, dar nereiškia, kad jie ir sukelia skausmus. Pamačius struktūrinius pakitimus tik įsikalsime į galvą šias bėdas ir bandysime „pagydyti“ dalykus, kurie nekelia jokių problemų. Pirminė pagalba žmogui, kuris skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, visada turėtų būti siuntimas/patarimas apsilankyti pas gyd. reabilitologą ar kineziterapeutą (kai kuriais atvejais, kuomet turime išreikštus neurologinius simptomus, kaip pvz. staigų jėgos sumažėjimą, nejautrias galūnes ar labai stiprų, plintantį skausmą per visą galūnę, patariama pasikonsultuoti su gyd. neurologu). Šie specialistai anamnezės, apžiūros, apčiuopos, specifinių funkcinių testų pagalba galės padėti atsakyti į klausimus, kodėl mes jaučiame skausmą, ir padės sudėlioti gydymo planą, kuris grindžiamas pratimais, atpalaidavimo technikomis, fizioterapinėmis procedūromis, masažais, minkštųjų audinių mobilizacijos technikomis ir pan. Nespecifinis nugaros skausmas kyla iš miofascijinių struktūrų, raumeninio audinio, sausgyslių, raiščių, nervo-raumens jungties ir valdymo bei daug kitų priežasčių, kurių klinikinių tyrimų pagalba nustatyti negalime. Taigi dažnu atveju apatinės nugaros dalies skausmas ir jo priežastys būna diagnozuojamos klaidingai, dėl ko nukenčia gydymo taktika bei pats problemos suvokimas. Suprantama, kodėl norisi atlikti diagnostinius tyrimus, esant apatinės nugaros dalies problemoms – žmonės nori greito bei tikslaus atsakymo, kas sukėlė šiuos skausmus, taip pat greito ir paprasto problemos sprendimo būdo (kaip pvz. „stebuklingi“ vaistai, ar 100%veikianti metodika, kuri pašalins skausmą akimirksniu). Deja, norint atsikratyti skausmo ir turėti sveiką stuburą, reikia įdėti daug valios ir pastangų, atlikti fizinius pratimus, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą ir kt.
Kaina, kurią pasaulio valstybės sumoka apatinės nugaros dalies skausmo gydymui, yra neišmatuojama ir be galo didelė. Tai ne tik pinigai, kurie išleidžiami tiesioginiam gydymui sveikatos apsaugos lėšomis, bet ir nedarbingumas bei prarandamas darbo našumas įvairiuose sektoriuose. Svarbu nuolat šviesti ir mokyti visuomenę apie apatinės nugaros dalies problemas ir skausmus – reikėtų suprasti, jog tai yra viena didžiausių sveikatos problemų šalyje.
Apatinės nugaros dalies skausmas. Kas tai?
Visų pirma turėtume suprasti, jog tai yra ne liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Vienas jų galime identifikuoti tiksliai, tačiau daugeliu atvejų tai būna kombinuotos priežastys, kylančios tiek iš griaučių-raumenų sistemos, tiek iš centrinės nervų sistemos. Bendrai skausmas be aiškios priežasties, kuris pasitaiko 80-90% atvejų, vadinamas nespecifiniu skausmu. Yra keletas specifinių būklių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį ir skirti specialų gydymą bei ypatingą priežiūrą – tai slankstelių lūžiai (dažnai pasitaikantys vyresniame amžiuje, esant osteoporozei), navikai, infekcijos ar lėtinės uždegiminės ligos (spondilioartritas, reumatinis artritas ir pan). Taip pat dažnai žmonėms, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą, pasireiškia ir gretutinės fizinės ar psichologinės problemos. Dėl šios kombinuotos problemos gydymas tampa ypač komplikuotas, o teigiamas atsakas į gydymą stipriai krenta.
Neurologiniai simptomai susiję su apatiniu nugaros dalies skausmu
Plintantis skausmas pagal nervo inervacijos kryptį (išialgija) arba dar kitaip vadinama radikulopatija atsiranda esant nervinės šaknelės dirginimui. Tuomet būklės nustatymui iš pradžių pasitelkiama klinikinė apžiūra, o esant reikalui ir magnetinio rezonanso nuotrauka (jei būklė labai bloga ar sparčiai blogėjanti, stebimas staigus jėgos praradimas, jutimų sutrikimai, problemos susijusios su šlapinimusi). Klinikinės apžiūros metu įtariant šaknelės spaudimą, turime pastebėti aštrų plintantį skausmą į galūnę. Skausmas galūnėje dažniausiai stipresnis nei skausmas juosmenyje, skausmas labai sustiprėja kosint, čiaudint, atliekant tiesios kojos kėlimo testą (tiek viena galūne, tiek kita). Tuomet provokuojasi skausmas bei neurologiniai simptomai, galimi refleksų sutrikimai, susiję su tam tikrais nervais, jutimo sutrikimai, bei jėgos praradimas. Radikulopatija dažniausiai pasitaiko esant tarpslankstelinio disko išvaržai kombinacijoje kartu su apatinės nugaros dalies lokaliu uždegimu ir prieš tai buvusiais nespecifiniais skausmo epizodais. Tiesa, pastebima, jog pas žmonės, kurie neturi nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo epizodų ar lokalių uždegimų juosmeninėje srityje, disko išvaržos taip pat randamos, tačiau jos dažnu atveju būna besimptomės arba keliančios lengvesnius simptomus bei „dingsta“/išgyja savaime. Taigi galime teigti, kad esant nuolatiniam ar dažnai pasikartojančiam nespecifiniam apatinės nugaros dalies skausmui, tikimybė formuotis radikulopatijai ženkliai didėja.
Rizikos faktoriai
Žmonės, kurie per savo gyvenimą jau turėjo apatinės nugaros dalies skausmo epizodus, turi ženkliai padidintą riziką patirti juos pakartotinai. Riziką patirti simptomus taip pat didina ir kitos gretutinės lėtinės ligos, kaip pvz. migreniniai skausmai, astma, cukrinis diabetas bei nuo žmogaus nepriklausanti genetika. Labai svarbi ir žmonių psichinė sveikata, ilgai trunkantis stresas ar depresijos epizodai, kurie taip pat didina riziką simptomų atsiradimui ateityje. Įvairūs gyvenimo būdo pasirinkimai ar priklausomybės gali turėti didelę įtaką skausmo atsiradimui. Ypatingai šią riziką didina rūkymas ir viršsvoris/nutukimas.
Dažniausiai žmonės sieja savo nugaros skausmus su darbu ir dažnu atveju jie neklysta. Darbas, kuris yra fiziškai sunkus, kuriame vyrauja ilgai trunkančios nepatogios padėtys, dažnas sunkių daiktų nešiojimas, kilnojimas ir pan., turi padidintą riziką patirti skausmo epizodus. Į šią riziką didinančių darbų sąrašą turėtume įtraukti ir darbą biuruose, kur vyrauja nuolatinis ilgas sėdėjimas, nekintančios padėtys, netinkama ergonomika darbo aplinkoje. Vis dėlto jeigu žmonės prižiūrėtų savo nugaros būklę, greičiausiai galėtų skausmo formavimosi (dirbant sėdimą darbą) išvengti, atliekant reguliarius pratimus. Svarbu pažymėti, jog sėdimas darbas kuria terpę formuotis rizikos veiksniams, tokiems kaip sėslus gyvenimo būdas, per didelis kavos vartojimas, rūkymas, protinis nuovargis, aukštas ir ilgai trunkantis streso lygis.
ANTALGIJA reabilitacija Jums
Klinika ANTALGIJA – tai privati reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų ir judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.
Apatinės nugaros dalies skausmas – Kineziterapija
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
