Čiurnos raiščių patempimas

 

Ūmus čiurnos raiščių pažeidimas yra vienas iš labiausiai paplitusių kaulų-raumenų sistemos pažeidimų (Polzer et al., 2012; Boruta et al., 1990). Kiekvieną dieną 10 000 žmonių Vakarų šalyse patiria čiurnos raiščių traumą, o JAV ir Jungtinės Karalystės skubios pagalbos skyriuose  kasmet gydoma daugiau nei du milijonai čiurnos patempimų (Polzer et al., 2012; Ruth, 1961). Sporte dažnis yra dar didesnis ir sudaro 16–40 % visų su sportu susijusių traumų atvejų (Polzer et al., 2012; Aslan, Sofu, & Kirdemir, 2014; Balduini et al., 1987). Beveik 85% čiurnos patempimų apima šoninius raiščius. Maždaug 65% atvejų yra izoliuotas priekinio talofibulinio raiščio (ATFL) pažeidimas (Ferran, & Maffulli, 2006).

Nepaisant didelio traumos paplitimo, ilgalaikė čiurnos raiščių patempimo prognozė nėra palanki ir didelė dalis pacientų patiria nuolatinius liekamuosius simptomus (iki 40%-50%)  ir traumos pasikartojimą (Smith, & Reischl, 1986; van Rijn et al., 2008; Doherty, Bleakley, Delahunt, & Holden, 2017). Šoninių čiurnos raiščių patempimai paprastai klasifikuojami kaip I, II arba III laipsnio, atsižvelgiant į raiščių pažeidimo sunkumą.

Čiurnos raiščių patempimas
Pažeidimo laipsnis Hematoma Palpanicinis skausmas Funkcijos praradimas Sumažėjęs bendras čiurnos judesys Patinimas Priekinio stalčiaus testas Šokikaulio pakreipimo testas Streso rentgenografija
I Mažai/Ne Ne Ne ≤ 5° ≤ 0,5 cm
II Taip Taip/saikus Dalinis > 5° ir < 10° > 0,5 ir < 2 cm +
IIIA Taip Taip, didelis Beveik pilnas ≥ 10° ≥ 2 cm + + ADM ≤ 3 mm.
IIIB Taip Taip, didelis Beveik pilnas ≥ 10° ≥ 2 cm + + ADM > 3 mm.

1 lentelė. Čiurnos raiščių pažeidimo laipsnio klasifikacija.

Pastaba: ADM- priekinio stalčiaus testo apkrovos judėjimas.

Provokuojančius raiščių testus sunku atlikti ūmaus sužalojimo metu, taigi, klinikinis įvertinimas dažniausiai yra gana subjektyvus ir orientuotas į esamo patinimo, skausmo ir ekchimozės (kraujosrūvos)  kiekį (Tiemstra, 2012). Tačiau nesant didelio tinimo ir skausminio sindromo dažnai atliekami priekinio ir užpakalinio stalčiaus testai čiurnos sąnariui, inversinio ir eversinio čiurnos palenkimo testai, palpacijos testas.

RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA

Rentgenografija

Atliekama siekiant atmesti lūžius. Rentgeno atlikimo indikacijos yra nustatomos taikant Otavos čiurnos ir pėdos taisykles:

  1. Jei skauda kulkšnies zoną ir yra kaulo jautrumas 6 cm užpakalinės blauzdikaulio pusės arba blauzdikaulio galo dalyje ties medialiniu maleolu;
  2. Kaulų jautrumas 6 cm užpakalinės šeivikaulio pusės arba šoninio maleolo galo;
  3. Nesugebėjimas atlaikyti kūno svorio 4 žingsnius tiek iškart po traumos, tiek gydytojo kabinete ar skubios pagalbos skyriuje.
  4. Skausmas V padikaulio pamato zonoje.

Čiurnos streso (Čiurnos raiščių patempimas) rentgenografija:  paprastai yra nereikalinga ir neatliekama, nes sukelia didelį skausmą, o vertinimas apsunkintas dėl normalių verčių kintamumo.

Ultrasonografija

Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas diagnozuojant čiurnos raiščių pažeidimus. Atliekant ultragarso diagnostiką tikslumas iki 95 % ATFL ir 90 % CFL sužalojimų (Peetrons, Creteur, & Bacq, 2004) . Be to, ultragarsinis tyrimas leidžia gydytojui gauti dinamiškus vaizdus, padedančius diagnozuoti funkcinius sutrikimus, sąnarių nestabilumą, kurių neįmanoma vizualizuoti naudojant kitus vaizdinius tyrimus (Peetrons, Creteur, & Bacq, 2004; Aslan, Sofu, & Kirdemir, 2014).

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Nepaisant to, kad MRT yra patikimas ūminių ATFL ir CFL raiščių plyšimų diagnostikos metodas po ūminio sužalojimo, jis paprastai nėra atliekamas, dėl didelio traumos dažnio, tyrimo kainos, ir klaidingai teigiamų rezultatų (Kaminski et al., 2013). Tačiau MRT yra auksinis standartinis čiurnos raiščių ir intraartikulinių pažeidimų vaizdavimo metodas, kuris gali būti labai naudingas pacientams, kuriems kliniškai įtariami sužalojimai, pvz., osteochondriniai pažeidimai, sindesmoziniai pažeidimai ir sausgyslių patologijos, arba kai simptomai išlieka ir lėtinis čiurnos nestabilumas reikalauja tolesnio gydymo (Polzer et al., 2012; Chen, McInnis, & Borg-Stein, 2019).

Kiti vaizdiniai tyrimai

Kiti metodai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), KT artrograma, kontrastinis MRT, magnetinio rezonanso artrografija ar kaulų skenavimas, diagnozei nustatyti nėra įprastai atliekami.

GYDYMAS IR REABILITACIJA

Panašiai kaip ir daugeliui ūmių kaulų-raumenų sistemos traumų taikomas RICE protokolas- poilsis, ledas, suspaudimas, pakėlimas.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Ūmioje čiurnos raiščių patempimo fazėje skausmui ir uždegimui mažinti dažniausiai skiriami geriamieji ir vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Dabartiniai tyrimai rodo, kad jaunų ir sveikų sportininkų vietinių arba geriamųjų NVNU vartojimas trumpam sumažina skausmą ir patinimą (< 2 sav.), o acetaminofenas- yra toks pat veiksmingas kaip ir NVNU nuo skausmo, patinimo ir judesio amplitudės didinimo per pirmąsias dvi savaites po ūmaus patempimo. (Halabchi, & Hassabi, 2020).

Imobilizacija

Remiantis dabartiniais įrodymais, ankstyva mobilizacija ir funkcinis čiurnos įtvaras yra geriau nei standi imobilizacija gydant ūmius čiurnos patempimus, ypač I ir II laipsnio sužalojimus (Vuurberg et al., 2018).

Pėdos mynimas

Nepaisant to, kad ankstyvosiose reabilitacijos fazėse stebimas sunkus svorio išlaikymas ant pažeistos čiurnos, moksliniai tyrimai parodė, jog ankstyvas kojos mynimas ir apkrova, sumažina čiurnos raiščių patempimo keliamus simptomus, tokius kaip tinimas ir sąnario sustingimas (Kerkhoffs, 2001).

Vidpadžiai

Kai kurie tyrimai parodė, kad vidpadžiai žymiai sumažina skausmą ir pagerina laikysenos kontrolę po ūmaus čiurnos patempimo (Richie, 2007).

Manualinė terapija

Manualinių technikų taikymas ūmaus čiurnos patempimo reabilitacijos procese gali būti naudingas mažinant skausmą, didinant judesių amplitudę, (ypač dorzifleksiją), atkuriant žingsnio ilgį ir sąnario mobilumą (Halabchi, & Hassabi, 2020).

Kineziterapija

Vis daugiau įrodymų patvirtina, kad pratimai yra pagrindinė gydymo programos dalis. Pratimų veiksmingumas nustatytas, ypač pradėjus juos atlikinėti anksti po ūmaus čiurnos patempimo. Pratimai gali sumažinti pasikartojančių traumų riziką, taip pat funkcinį čiurnos nestabilumą.

Pratimai turėtų būti visapusiški ir progresuojantys. Apimti judesių amplitudės didinimą, lankstumą, neuroraumeninę koordinaciją, propriorecepcijos lavinimą ir galiausiai specifinius sporto pratimus (Halabchi, & Hassabi, 2020).

Fizioterapija

Esant čiurnos raiščių pažeidimams gali būti taikoma ultragarso terapija, fonoforezė, lazerio terapija, magneto terapija, periferinė magneto stimuliacija, elektros stimuliacija, limfodrenažinis masažas, atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį, skausmą, judesių sutrikimą tinkamas procedūras parenka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Chirurginis gydymas

Anksčiau ūmaus čiurnos raiščių plyšimo chirurginis gydymas buvo įprasta praktika. Tačiau dabar akivaizdu, kad ilgalaikis chirurginio gydymo poveikis yra panašus į funkcinį gydymą ūmaus čiurnos raiščių plyšimo atvejais ir daugeliu atveju nusiskundimams išspręsti nereikia operacijos. Šiuo metu pirmenybė teikiama neoperaciniam funkciniam gydymui, o operacija skirta tik ūmiems nestabilių sindesmosinių sužalojimų, susijusių kulkšnies lūžių, lėtinio refrakterinio čiurnos nestabilumo atvejams (Halabchi, & Hassabi, 2020)

Literatūra:

  1. Aslan, A., Sofu, H., & Kirdemir, V. (2014). Ankle ligament injury: current concept. OA Orthop2(1), 1-6. https://www.researchgate.net/publication/261510098
  2. Balduini, F. C., Vegso, J. J., Torg, J. S., & Torg, E. (1987). Management and rehabilitation of ligamentous injuries to the ankle. Sports medicine4, 364-380. https://link.springer.com/article/10.2165/00007256-198704050-00004
  3. Boruta, P. M., Bishop, J. O., Braly, W. G., & Tullos, H. S. (1990). Acute lateral ankle ligament injuries: a literature review. Foot & ankle11(2), 107-113. https://doi.org/10.1177/107110079001100210
  4. Chen, E. T., McInnis, K. C., & Borg-Stein, J. (2019). Ankle sprains: evaluation, rehabilitation, and prevention. Current sports medicine reports18(6), 217-223. 10.1249/JSR.0000000000000603
  5. Doherty, C., Bleakley, C., Delahunt, E., & Holden, S. (2017). Treatment and prevention of acute and recurrent ankle sprain: an overview of systematic reviews with meta-analysis. British journal of sports medicine51(2), 113-125. https://bjsm.bmj.com/content/51/2/113.citation-tools
  6. Ferran, N. A., & Maffulli, N. (2006). Epidemiology of sprains of the lateral ankle ligament complex. Foot and ankle clinics11(3), 659-662. https://www.foot.theclinics.com/article/S1083-7515(06)00063-5/abstract
  7. Halabchi, F., & Hassabi, M. (2020). Acute ankle sprain in athletes: Clinical aspects and algorithmic approach. World journal of orthopedics11(12), 534. 10.5312/wjo.v11.i12.534
  8. Kaminski, T. W., Hertel, J., Amendola, N., Docherty, C. L., Dolan, M. G., Hopkins, J. T., … & Richie, D. (2013). National Athletic Trainers’ Association position statement: conservative management and prevention of ankle sprains in athletes. Journal of athletic training48(4), 528-545. https://doi.org/10.4085/1062-6050-48.4.02
  9. Kerkhoffs, G. M., Rowe, B. H., Assendelft, W. J., Kelly, K. D., Struijs, P. A., & van Dijk, C. N. (2001). Immobilisation for acute ankle sprain: a systematic review. Archives of orthopaedic and trauma surgery121, 462-471. https://link.springer.com/article/10.1007/s004020100283
  10. Peetrons, P., Creteur, V., & Bacq, C. (2004). Sonography of ankle ligaments. Journal of Clinical Ultrasound32(9), 491-499. https://doi.org/10.1002/jcu.20068
  11. Polzer, H., Kanz, K. G., Prall, W. C., Haasters, F., Ockert, B., Mutschler, W., & Grote, S. (2012). Diagnosis and treatment of acute ankle injuries: development of an evidence-based algorithm. Orthopedic reviews4(1). 10.4081/or.2012.e5
  12. Richie, D. H. (2007). Effects of foot orthoses on patients with chronic ankle instability. Journal of the American Podiatric Medical Association97(1), 19-30. https://doi.org/10.7547/0970019
  13. Ruth, C. J. (1961). The surgical treatment of injuries of the fibular collateral ligaments of the ankle. JBJS43(2), 229-239. https://journals.lww.com/jbjsjournal/abstract/1961/43020/the_surgical_treatment_of_injuries_of_the_fibular.11.aspx
  14. Smith, R. W., & Reischl, S. F. (1986). Treatment of ankle sprains in young athletes. The American journal of sports medicine14(6), 465-471. https://doi.org/10.1177/036354658601400606
  15. Tiemstra, J. D. (2012). Update on acute ankle sprains. American family physician85(12), 1170-1176. https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2012/0615/p1170.html
  16. van Rijn, R. M., Van Os, A. G., Bernsen, R. M., Luijsterburg, P. A., Koes, B. W., & Bierma-Zeinstra, S. M. (2008). What is the clinical course of acute ankle sprains? A systematic literature review. The American journal of medicine121(4), 324-331. https://doi.org/10.1016/j.amjmed.2007.11.018
  17. Vuurberg, G., Hoorntje, A., Wink, L. M., Van Der Doelen, B. F., Van Den Bekerom, M. P., Dekker, R., … &
  18. Kerkhoffs, G. M. (2018). Diagnosis, treatment and prevention of ankle sprains: update of an evidence-based clinical guideline. British journal of sports medicine52(15), 956-956. https://bjsm.bmj.com/content/52/15/956.abstract

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai privati reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų ir judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.