Pasidalinkite šitą straipsnį su draugais!

Juosmeninės dalies skausmas

Epidemiologija

Apatinės nugaros dalies skausmo šaltiniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui kilti iš anatominių struktūrų, tokių  kaip nervų šaknelės, raumenys, fascinės struktūros, kaulai, sąnariai, tarpslanksteliniai diskai. Simptomai taip pat gali būti neurologinio pobūdžio, kuriuos paaiškinti kartais būna labai sudėtinga. Apatinės nugaros dalies problemų turinčių pacientų diagnostinis įvertinimas gali būti labai sudėtingas ir reikalauja sudėtingų klinikinių sprendimų priėmimo. Be to, klinikinio įvertinimo metu gydytojas turi atsižvelgti į tai, kad apatinės nugaros dalies skausmui taip pat gali turėti įtakos psichologiniai veiksniai pvz.: stresas, depresija ir (arba) nerimas. Nepaisant to, skausmo šaltinio nustatymas yra esminis dalykas norint parinkti tinkamus gydymo metodus.

Apatinės nugaros dalies (ANDS) skausmas yra labiau simptomas, o ne liga. Kaip ir kiti simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar svaigimas, ANDS gali turėti daug priežasčių. Dažniausiai nustatyti, kas tiksliai sukelia šį skausmą, negalime, todėl jis yra įvardijamas kaip nespecifinis. Nugaros skausmas pasireiškia net 65–85proc.  žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu ir išlieka pirmaujanti priežastis, kuri sukelia nedarbingumą dėl sumažėjusios funkcijos ir negalios visame pasaulyje.

ANDS skirstomi į keletą kategorijų:

  1. Pagal skausmo trukmę:

  • Ūmus skausmas, trunkantis <6 savaites.
  • Poūmis skausmas, trunkantis tarp 6-12 savaičių
  • Lėtinis skausmas, trunkantis >12 savaičių

Esant ūmiems ir poūmiams skausmams pacientai pirmiausia įvertinami dėl „raudonų vėliavėlių“, norint atmesti rimtesnių patologijų riziką, kurią reikia papildomai įvertinti. Paprastai ieškoma neurologinių simptomų, didelio jėgos sumažėjimo, jutimų suprastėjimo, refleksų išnykimo, kaulo lūžimų (jei pacientas patyrė traumą ar yra įtariama osteoporozė), jei įtarimų dėl „raudonų vėliavėlių“ nėra, tęsiama konservatyviu gydymu t.y. kineziterapija, fizioterapija, masažas.

  1. Pagal skausmo lokalizaciją:

  • Lokalus lumbosakralinis  – tai skausmas juosmens srityje arba L1-5 ir kryžkaulio srityje.
  • Radikulopatinis – tai skausmas, plintantis į koją dermatominiu, pagal nervą, kuris eina nuo stuburo smegenų, keliu.
  • Plintantis skausmas taip pat gali keliauti į galūnę ar kitą kūno vietą, tačiau plinta ne pagal dermatomas bei gali būti plačiai apimantis.

Lokalų lumbosakralinį skausmą dažniausiai sukelia įvairūs minkštųjų audinių pažeidimai kaip pvz.: miofascijiniai skausmai, raumenų, sausgyslių uždegimai, raumenų įtampos skausmai, taip pat ir facetinių sąnarių pažeidimai. Plintantis skausmas (angl. referred pain) apibrėžiamas kaip skausmo suvokimas viename regione, kai tikroji skausmo šaltinio priežastis yra kita. Plintantį skausmą ne retai sukelia tos pačios problemos kaip ir lokalų skausmą, ir tai nebūtinai turi būti nervo pažeidimai. Plintantį skausmą į koją gali sukelti tiek miofascijinis skausmas, tiek facetinių sąnarių pažeidimai, tiek kryžkaulinio klubakaulio sąnario pažeidimas. Radikulopatinį skausmą sukelia nervo dirginimas šis skausmas dažnai keliauja per visą galūnę ir yra juntamas intensyviai (deginimo, plėšimo jausmas). Esant nervo spaudimui dažnai prireikia operacinio gydimo, jaučiami intensyvūs neurologiniai simptomai.

  1. Pagal skausmo specifiškumą:

  • Specifinį
  • Nespecifinį

Specifinį skausmą turi maždaug 15proc. žmonių, patiriančių ANDS. Į šią kategoriją patenka žmonės, kuriems yra nustatoma tiksli skausmo sukėlimo diagnozė ,kaip pvz. tai gali  būti juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvarža, kuri sukelia neurologinius simptomus t.y. deginantis pagal dermatomas ir nervo sklidimo kelią jaučiamas skausmas, jėgos praradimas, refleksų sumažėjimas ar išnykimas. Taip pat įvairūs augliai, osteoporozė, stuburo stenozė. Specifinis skausmas dažniausiai sukelia rimtus neurologinius sutrikimus, dėl šios priežasties būna reikalingas radiologinis įvertinimas.

 Iš visų jaučiančių nugaros skausmą net 85proc. nustatomas nespecifinis nugaros skausmas. Nespecifinis skausmas dažniausiai susijęs su minkštųjų audinių problemomis, kurias konkrečiai būna sunku identifikuoti. Tarp jų dažnai sutinkama raumenų disbalanso sutrikimų, raumenų perkrovos, raumenų spazmų, tonuso padidėjimo ar sumažėjimo ir pan.

Diagnostika ir gydymas

Šiais laikais ypatingai Lietuvoje įprasta atlikti radiologines nuotraukas esant bet kokiems apatinės nugaros dalies skausmams. Tačiau pirminė diagnostika turėtų būti fizinis ištyrimas, pradedant išsamia anamneze, aiškinantis ligos eigą bei taikant funkcinius, provokacinius, raumenų jėgos bei mobilumo testus. Magnetinis rezonansas turėtų būti atliekamas esant stipriems neurologiniams simptomams, neaiškiai ar greitai blogėjančiai ligos eigai.

 Amerikos radiologų draugija rekomenduoja nedaryti apatinės nugaros dalies radiologinių nuotraukų per pirmąsias 6 savaites, nebent yra randama „raudonų vėliavėlių“, kurios apima nesenai patirtą traumą, jei yra matomas svorio netekimas ar karščiavimas be žinomos priežasties, vėžiniai susirgimai, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas ar osteoporozė, neįgalumo simptomai.

Pagrindinis gydymo būdas turėtų būti konservatyvus, į kurį įeina kineziterapija, fizioterapija ir masažas.

Kineziterapijos metu:

  • Pacientui atliekamas funkcinis ištyrimas, siekiant nustatyti ir diagnozuoti sužalojimus, sutrikimus ar disbalansą, kurie sukelia skausmą
  • Po apžiūros bei problemos skausmo šaltinio bei priežasties nustatymo sudaromas individualus gydymo planas, kuris atitinka paciento tikslus, padeda atkurti funkciją, sumažina skausmą ir skatintų audinių gijimą, kad pacientas galėtų grįžti į ankstesnį funkcinį lygį.
  • Koreguojančios sporto fizinės ir kitos reabilitacinės užduotys skiriamos siekiant pašalinti jėgos ar judrumo disbalansą, padidinti jėgos trūkumą ir pagerinti judėjimo modelius bei judesių amplitudes.
  • Padedama suprasti, kas sukėlė skausmą ir kaip jį valdyti. Išmokoma, kaip pagerinti bendrą savijautą ir išvengti pasikartojančių traumų.

Moksliškai įrodyta, kad atliekant korseto raumenų stiprinimo pratimus, didinant sumažėjusį mobilumą, taikant tempimo pratimus bei atliekant masažą yra reikšmingai sumažinamas skausmas bei sutrumpėja gyjimo periodas, funkcijos atsistatymas.

Fizioterapijos taikymas esant apatinės nugaros dalies skausmams yra plačiai ištirtas ir didelę reikšmę skausmo mažinimui turintis metodas. Žinoma procedūros privalo būti parenkamos remiantis tikslia diagnoze ir žinant tikslią skausmo priežastį.

Reikšmingai skausmą mažinančios bei efektyvios procedūros:

Per pastaruosius tris dešimtmečius įvyko nemažai rekomendacinių pokyčių gydant apatinės nugaros dalies skausmams . Dabar daugiau dėmesio skiriama fizinei ir psichologinei terapijai ir kai kurioms papildomoms medicinos formoms, tokioms kaip sąnarių mobilizacija, manipuliacija ir mažesnis dėmesys skiriamas farmakologiniam ir chirurginiam gydymui. Yra pakankamai mokslinių įrodymų, rodančių fizinių pratimų ir judesio naudą gydant apatinės nugaros dalies skausmus. Įrodymų, kad vieni ar kiti pratimai yra pranašesni nėra, todėl gydymo planas turėtų būti sudaromas individualiai pagal pacientų poreikius, galimybes bei tikslus. Tiek diagnozuojant tiek ir gydant apatinės nugaros dalies sutrikimus mąstymas turėtų būti holistinis, apimti tiek fizinius tiek ir psichologinius aspektus.

Šaltiniai.

  1. Bogduk N. On the definitions and physiology of back pain, referred pain, and radicular pain. Pain. 2009;147:17–9. A delineation of low back pain diagnosis and definition. DOI: 1016/j.pain.2009.08.020
  2. Hoy, Damian, et al. “A systematic review of the global prevalence of low back pain.” Arthritis & Rheumatism6 (2012): 2028-2037. https://doi.org/10.1002/art.34347
  3. Urits, I., Burshtein, A., Sharma, M. et al.Low Back Pain, a Comprehensive Review: Pathophysiology, Diagnosis, and Treatment. Curr Pain Headache Rep 23, 23 (2019). https://doi.org/10.1007/s11916-019-0757-1
  4. Tagliaferri, Scott D., et al. “Domains of chronic low back pain and assessing treatment effectiveness: a clinical perspective.” Pain Practice2 (2020): 211-225. https://doi.org/10.1111/papr.12846
  5. Baron, R., et al. “Neuropathic low back pain in clinical practice.” European journal of pain6 (2016): 861-873. https://doi.org/10.1002/ejp.838
  6. Allegri, Massimo, et al. “Mechanisms of low back pain: a guide for diagnosis and therapy.” F1000Research5 (2016). doi: 12688/f1000research.8105.2
  7. Yue, Lei, et al. “Extracorporeal shockwave therapy for treating chronic low back pain: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials.” BioMed research international2021 (2021).  https://doi.org/10.1155/2021/5937250
  8. Hazime, Fuad Ahmad, et al. “Analgesic efficacy of cerebral and peripheral electrical stimulation in chronic nonspecific low back pain: a randomized, double-blind, factorial clinical trial.” BMC musculoskeletal disorders1 (2015): 1-8. https://doi.org/10.1186/s12891-015-0461-1
  9. Huang, Z., Ma, J., Chen, J. et al.The effectiveness of low-level laser therapy for nonspecific chronic low back pain: a systematic review and meta-analysis. Arthritis Res Ther 17, 360 (2015). https://doi.org/10.1186/s13075-015-0882-0
  10. Foster, Nadine E., et al. “Prevention and treatment of low back pain: evidence, challenges, and promising directions.” The Lancet10137 (2018): 2368-2383. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(18)30489-6

REGISTRUOKITĖS VIZITUI