Pasidalinkite šitą straipsnį su draugais!

Kryžkaulinio klubakaulio (SI joint)  sąnario skausmas

Kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmas dažniausiai jaučiamas sėdmeninio raumens zonoje, bet taip pat dažnai pasireiškia ir kartu su juosmeninės stuburo dalies skausmu.

Siekiant identifikuoti kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmą, yra sukurti skirtingi skausmą provokuojantys testai, kurie padeda diferencijuoti skausmo kilmę. Taikant šiuos testus po vieną atskirai, jie turi silpną klinikinę reikšmę, tačiau atlikus provokacijas kombinuojant testus kartu, diagnozės tikslumas ženkliai išauga.

Skausmo paplitimas

Kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmas dažnai priskiriamas prie juosmens skausmo pogrupio. Juosmeninės stuburo dalies skausmas yra labai dažnas visoje populiacijoje. Apie 80 proc. žmonių kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu jaučia šį skausmą. Taip pat juosmeninės stuburo dalies skausmas yra dažniausia problema, sukelianti neįgalumą jaunesniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms. Kryžkaulinio klubakaulio sąnario sutrikimai dažnai yra neįvertinami, nors jie sukelia apie 13-32 proc. lėtinio juosmeninės stuburo dalies skausmo. Ekonominis faktorius, apibūdinant nespecifinį juosmeninės stuburo dalies skausmą, siekia milijonus JAV dolerių kasmet, į šią sumą įtraukiant medicininės priežiūros kainą, nedarbingumo laiką, neįgalumo išmokas. Maždaug 25 milijonai amerikiečių praleidžia bent vieną darbo dieną per metus dėl JSDS ir net 5 milijonai patiria neįgalumą. Remiantis 2012 m. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenis, 30 proc. neįgalumo priežasčių JAV yra sukeliama dėl raumenų ir kaulų bei sąnarinių jungčių pažeidimų, iš kurių nugaros skausmas yra dažniausia problema.

Skausmo priežastys
Dažniausiai kryžkaulinio klubakaulinio sąnario sutrikimai sukelia skausmą juosmeninėje nugaros dalyje, sėdmenyse arba plintantį („radijuojantį“) skausmą kojoje – išialgiją. Išialgija apibūdinama, kaip skausmas juosmeninėje nugaros dalyje arba klube, kuris plinta pagal sėdimojo nervo išsišakojimo vietas. 1920 m. kryžkaulinio klubo sąnario sutrikimai pradėti laikyti kaip turintys daug įtakos išialgijos atsiradimui. Po dešimtmečio mokslininkams pasidarė aišku, kad išialgiją sukelia juosmeninių slankstelių pažeidimai, ir susidomėjimas kryžkaulinio klubakaulio sąnario problemomis išblėso.

Kryžkaulinio klubakaulinio sąnario sutrikimai vis labiau tapatinami su juosmeninės stuburo dalies skausmo šaltiniu. Skausmas, kuris kyla iš KKS taip pat gali plisti į pilvo ir kirkšnies zonas, koją (-as), o naujausiais duomenimis, netgi į pėdas. Kadangi simptomai esant tiek KKS sutrikimams, tiek juosmeninės stuburo dalies sutrikimams atsiranda tose pačiose kūno vietose (nugaroje, sėdmenyse ir kojose), labai sunku nustatyti dėl kurio pažeidimo kyla skausmas.

klubakaulis

Atlikto tyrimo metu („Leg symptoms associated with sacroiliac joint disorder and related pain.“) 94 pacientai (94 proc.) skundėsi skausmu ties užpakaliniu klubakaulio dygliu, 36 pacientai jautė skausmą užpakalinėje ir šoninėje šlaunies dalyje, 28 – užpakalinėje ir vidinėje šlaunies dalyje, 23 – pilvo apatinėje dalyje ir kirkšnies zonoje, 10 – priekinėje šoninėje šlaunies dalyje, 3 – pėdoje, 4 – ties kryžkaulio centru ir 5 pacientai jautė skausmą priešingoje pažeisto sąnario pusėje, ties kryžkaulinio klubakaulio sąnario zona. Tirpimo ir diglčiojimo pojūčiu skundėsi 60 proc. pacientų. Skausmo lokalizacijos vietos pavaizduotos  paveikslėlyje.

Diagnostika

Provokaciniai skausmo testai. Skausmas ir disfunkcija dažnai klaidingai vertinami kaip du neatsiejami dalykai ir gydomi vienodai, atsižvelgiant į šiuos du žodžius kaip sinonimus. Kryžkaulinio klubakaulio sąnario disfunkcija apibūdinama, kaip šio sąnario hipomobilumas kartu su pakitusiomis sąnario amplitudėmis ar judėjimo kryptimis. Klinikinėje praktikoje skausmas ne visada yra kartu su KKS disfunkcijomis ir atvirkščiai – KKS disfunkcijos ne visada provokuoja skausmą. Kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmo provokacijos testai skirti įvertinti ar provokuojant struktūras (šiuo atveju kryžkaulinį klubakaulio sąnarį) atsiranda skausmas ar ne. Šie testai nenusako ar sąnaryje yra kažkokių sąnario biomechaninių pakitimų. Visgi mokslininkai tiki, kad tarp skausmo provokacijos testų ir sąnario judėjimo įvertinimo testų yra koreliacija, tačiau to įrodyti dar negalima.

Remiantis šiuolaikinių tyrimų duomenimis, teigiama, kad vienas skausmo provokacinis testas yra nepakankamas, norint diagnozuoti KKSS, ir yra siūloma naudoti provokacinių skausmo testų rinkinį (kombinuojant gautus rezultatus). Taip gauti duomenys yra kur kas patikimesni. Provokacinių skausmo testų rinkinys pagal van der Wurff susideda iš penkių testų: klubakaulio distrakcijos testas, klubakaulio kompresijos testas, „thight trust“ testas, Gaensleno testas ir kryžkaulio kompresijos testas. Jei bent trys iš penkių šių testų duodą teigiamą atsaką, testo jautrumas ir specifiškumas pakyla atitinkamai iki 85 proc ir 87 proc.

Auksinis diagnostikos standartas. Atliekant kaulų rentgenografijos tyrimus ir kompiuterinę tomografiją, diagnostikos jautrumas ir specifiškumas svyruoja tarp 40 ir 60 proc. Tiriant magnetinio rezonanso tyrimu, labai retai randami kažkokie pokyčiai sąnaryje, taigi šie tyrimai duoda mažai naudos, norint nustatyti KKS pažeidimus. Auksinis standartas, nustatant KKS pakitimus, yra tiesioginis vietinių anestetikų suleidimas į KKS, naudojant fluoroskopą (arba kompiuterinę tomografiją) ir kontrastą. Atliekant injekcijas „aklai“ ir nepasitelkiant pagalbinių priemonių, tik 22 proc. suleidžiamos tiesiai į sąnarį. Jei pacientams pasireiškia analgezinis poveikis ir skausmas sumažėja iki 50 – 100 proc. nuo pradinio skausmo intensyvumo, yra diagnozuojamas KKS pažeidimas.

Kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmo gydymas

Nepaisant to, kad kryžkaulinio klubakaulio sąnario disfunkcijos yra gerai dokumentuotas ir aprašytas klinikinis subjektas, yra labai mažai informacijos ir atliktų tyrimų apie konkrečius gydymo metodus ir intervencijas, įskaitant ir specialių pratimų pasirinkimą. Autoriai, aprašantys KKS pažeidimus, bendrai sutaria, kad didysis sėdmens raumuo ir jo funkcija turi įtakos disfunkcijos atsiradimui. Teisingai akyvuojant kojų, nugaros ir pilvo raumenis, juosmens – dubens regioną veikiančios jėgos yra tolygiai paskirstomos per visus sąnarius, ko pasekoje išvengiama raumenų tonuso didėjimo, hipomobilumo ir sąnarių pažeidimų. Stebint konkrečiai didįjį sėdmens raumenį, anatomiškai matoma, kad jo skaidulos statmenai praeina per kryžkaulinį klubakaulio sąnarį ir jis yra laikomas vienu pagrindiniu KKS stabilizatoriumi. Klinikinės studijos parodė, kad žmonės turintys KKS skausmą ir atliekantys pasipriešinimo pratimus, kurie apkrauna KKS, turi nenormalią didžiojo sėdmens aktyvaciją (raumuo arba lieka neaktyvus, arba stebima aktyvacija yra nedidelė).

Kineziterapija

Keletas atliktų skirtingų tyrimų parodė, kad stuburo juosmeninės dalies ir dubens stabilizavimo pratimai yra efektyvūs, mažinant juosmeninės dalies ir KKS keliamus skausmus. Būtent šio tyrimo metu („Comparison of manipulation and stabilization exercises in patients with sacroiliac joint dysfunction patients: A randomized clinical trial“) pacientams buvo atliekami juosmeniės stuburo dalies stabilizavimo pratimai, prižiūrint 7 metų patirtį turinčio juosmeninės stuburo dalies stabilizavimo pratimų ekspertui. Pirmosios tyrimo sesijos metu pacientai buvo mokomi kaip taisyklingai surikiuoti stuburo slankstelius į neutralią padėtį. Antros ir trečios sesijos metu pacientai atliko mažo intensyvumo izometrinio pobūdžio vietinių stabilizatorių raumenų sutraukimus ir tuo pat metu privalėjo išlaikyti stuburo segmentus neutralioje padėtyje, kaip buvo mokomi pirmos sesijos metu. Pratimų tikslas buvo išmokyti raumenis susitraukti kontrastiškai (skersinius pilvo raumenis ir giliąsias dauginių raumenų skaidulas). Pratimų intensyvumas buvo palaipsniui didinamas. Paskutinėje tyrimo stadijoje pacientai buvo mokomi kaip aktyvuoti juosmenį stabilizuojančius raumenis dienos metu, atliekant kasdieninius darbus. Visi atlikti matavimai buvo fiksuoti prieš pradedant tyrimą ir iškart po jo. Matavimams pasirinkti tiek VAS, tiek Oswerty negalios indeksas rodė statistiškai reikšmingą pagėrėjimą.

Šlaunies tiesimo ir atitraukimo pratimai yra gana dažnai naudojami nugaros ir klubo patologijų reabilitacijoje. Didysis sėdmens raumuo ir vidurinysis sėdmens raumuo atlieka labai svarbų vaidmenį klubo stabilumo užtikrinime. Šie raumenys reabilitacijos metu turėtų būti aktyvinami sinergiškai, o ne izoliuotai. Aktyvavus pilvo sienos raumenis, atliekant pratimus dižiajam sėdmens raumeniui, jo susitraukimo jėga ir aktyvumas padidėja. Taip pat aktyvavus pilvo raumenis, tiesiojo nugaros raumens aktyvumas sumažėja, o dėl to sumažėja klubakaulio pasvyrimas pirmyn. Kineziterapeutui stebint kaip žmogus atlieka pratimus ir kontroliuojant paciento pilvo raumenų aktyvaciją, galima padidinti efektyvumą didžiojo sėdmens stiprinimo pratimuose ir taip pat išvengti aštraus ar nepageidaujamo skausmo nugaros juosmeninėje dalyje.

Norint pažiūrėti viduriniojo sėdmens aktyvumą, buvo atlikti šešių šlaunies atitraukimo pratimų elektromiografijos įvertinimai. Trys pratimai su papildomu svoriu (klubakaulio pakėlimas-nuleidimas stovint, šlaunies atitraukimas stovint ir šlaunies atitraukimas stovint bei sulenkus šlaunį ir kelią 90 laipsnių kampu). Taip pat trys pratimai be papildomo svorio (šlaunies atitraukimas gulint ant šono, šlaunies atitraukimas stovint ir šlaunies atitraukimas stovint bei sulenkus šlaunį ir kelią 90 laipsnių kampu). Elektromiografijos duomenys parodė, kad pratimai, naudojant papildomus svorius, ir šlaunies atitraukimas gulint ant šono be svorių, sukėlė didžiausią viduriniojo sėdmens raumens aktyvumą. Reabilitacijos pradžioje rekomenduojama pradėti nuo šlaunies atitraukimo pratimo, gulint ant šono be svorių, ir po truputį pereiti prie pratimų, atliekamų naudojant papildomus svorius ar papildomą pasipriešinimą.

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai privati reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų ir judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.