Potrauminis streso sutrikimas

Potrauminis streso sutrikimas  yra psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti žmonėms, kurie patyrė trauminį įvykį, įvykių seriją. Asmuo gali patirti tai kaip emociškai ar fiziškai žalingą ar pavojingą gyvybei ir gali turėti įtakos psichinei, fizinei, socialinei ir (arba) dvasinei gerovei. Pavyzdžiai: stichinės nelaimės, rimtos avarijos, teroro aktai, karas / mūšis, išžaginimas / seksualinis išpuolis, istorinės traumos, smurtas artimuose partneriuose ir patyčios.

Žmonėms, patiriantiems potrauminio streso sutrikimą, kyla intensyvių, nerimą keliančių minčių ir jausmų, susijusių su jų patirtimi, kurie tęsiasi ilgai po trauminio įvykio. Jie gali iš naujo išgyventi įvykį per prisiminimus ar košmarus; jie gali jausti liūdesį, baimę ar pyktį; ir jie gali jaustis atskirti nuo kitų žmonių. Žmonės, sergantys potrauminiu streso sutrikimu, gali vengti situacijų ar žmonių, kurie jiems primena trauminį įvykį, ir jie gali stipriai neigiamai reaguoti į tokį įprastą dalyką kaip garsus triukšmas ar atsitiktinis prisilietimas.

Potrauminio streso sutrikimo simptomai skirstomi į šias keturias kategorijas. Specifiniai simptomai gali būti skirtingo sunkumo.

Įsibrovimas: įkyrios mintys, pavyzdžiui, pasikartojantys, nevalingi prisiminimai; varginantys sapnai; arba trauminio įvykio prisiminimai. Prisiminimai gali būti tokie ryškūs, kad žmonės jaučiasi iš naujo išgyvenantys trauminę patirtį arba matantys ją prieš akis.

Vengimas: vengiant priminimų apie traumuojantį įvykį galima vengti žmonių, vietų, veiklos, objektų ir situacijų, kurios gali sukelti nerimą keliančius prisiminimus. Žmonės gali stengtis vengti prisiminti ar galvoti apie traumuojantį įvykį. Jie gali nesipriešinti kalbėti apie tai, kas atsitiko, ar kaip jie jaučiasi dėl to.

Pažinimo ir nuotaikos pakitimai: nesugebėjimas prisiminti svarbių traumuojančio įvykio aspektų, neigiamos mintys ir jausmai, lemiantys nuolatinius ir iškreiptus įsitikinimus apie save ar kitus (pvz., „Aš blogas“, „Niekuo negalima pasitikėti“); iškreiptos mintys apie įvykio priežastį ar pasekmes, dėl kurių neteisingai kaltina save ar kitus; nuolatinė baimė, siaubas, pyktis, kaltė ar gėda; daug mažesnis susidomėjimas anksčiau mėgta veikla; atsiskyrimo nuo kitų jausmas; arba nesugebėjimas patirti teigiamų emocijų (laimės ar pasitenkinimo tuštuma).

Susijaudinimo ir reaktyvumo pokyčiai: susijaudinimo ir reaktyvumo simptomai gali būti dirglumas ir pykčio priepuoliai; elgiasi neapgalvotai arba save naikinančiu būdu; pernelyg įtariai stebėti aplinką; būti lengvai nustebintas; arba turite susikaupimo ar miego problemų.

Daugelis žmonių, patyrusių trauminį įvykį, per kelias dienas po įvykio patiria simptomus, panašius į aprašytus aukščiau. Potrauminiam streso sutrikimui būdinga, jog simptomai trunka ilgiau nei mėnesį ir sukelia didelį diskomfortą arba kasdieninio asmens veikimo problemų. Daugeliui žmonių simptomai pasireiškia per tris mėnesius nuo traumos, tačiau simptomai gali pasireikšti vėliau ir dažnai išlieka mėnesius, o kartais ir metus. Potrauminio streso sutrikimas dažnai atsiranda su kitomis susijusiomis sąlygomis, tokiomis kaip depresija, medžiagų vartojimas, atminties sutrikimai ir kitos fizinės bei psichinės sveikatos problemos.

Svarbu pažymėti, kad ne visiems, patyrusiems traumą, išsivysto potrauminio streso sutrikimas, ir ne visiems, kuriems išsivysto potrauminio streso sutrikimas, reikalingas psichiatrinis gydymas. Kai kuriems žmonėms  simptomai laikui bėgant palengvėja arba išnyksta. Kitiems pagerėja  paramos (šeimos, draugų ar dvasininkų) pagalba. Tačiau daugeliui žmonių, sergančių potrauminiu streso sutrikimu, reikalingas profesionalus gydymas, kad jie atsigautų po psichologinio streso, kuris gali būti intensyvus ir sukeliantis negalią. Svarbu atsiminti, kad trauma gali sukelti rimtų kančių. Dėl to kančia nėra asmens kaltė, o  galima gydyti. Kuo anksčiau žmogus bus gydomas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Psichiatrai ir kiti psichikos sveikatos specialistai taiko įvairius veiksmingus (tyrimais patvirtintus) metodus, padedančius žmonėms pasveikti nuo potrauminio streso sutrikimo. Psichoterapija ir vaistai suteikia veiksmingą įrodymais pagrįstą potrauminio streso sutrikimo gydymą.

Kognityvinė elgesio terapija

Viena psichoterapijos kategorija – kognityvinės elgesio terapijos (KET) – yra labai efektyvi. Kognityvinio apdorojimo terapija, ilgalaikės ekspozicijos terapija ir streso inokuliacijos terapija yra viena iš KET tipų, naudojamų potrauminiam streso sutrikimui gydyti.

Kognityvinio apdorojimo terapija yra įrodymais pagrįsta kognityvinė elgesio terapija, sukurta specialiai potrauminio streso sutrikimui ir gretutinių ligų simptomams gydyti. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas skausmingų neigiamų emocijų (tokių kaip gėda, kaltė ir kt.) ir įsitikinimų (pvz., „Man nepavyko“; „pasaulis pavojingas“) keitimui dėl traumos. Terapeutai padeda žmogui susidoroti su tokiais kankinančiais prisiminimais ir emocijomis.

Ilgalaikio poveikio terapijoje naudojamas pakartotinis, išsamus traumos įsivaizdavimas arba progresuojantis simptomų „sužadinimo veiksnys“ saugiai, kontroliuojamai, kad padėtų žmogui susidoroti su baime ir kančia, jas kontroliuoti ir išmokti susidoroti. Pavyzdžiui, virtualios realybės programos buvo naudojamos siekiant padėti karo veteranams, sergantiems potrauminiu streso sutrikimu, iš naujo patirti mūšio lauką kontroliuojamu ir terapiniu būdu.

Į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija yra įrodymais pagrįstas vaikų ir paauglių gydymo modelis, apimantis traumoms jautrias intervencijas su kognityviniais elgesio, šeimos ir humanistiniais principais bei metodais.

Akių judesių desensibilizacija ir pakartotinis potrauminio streso sutrikimo gydymas yra į traumą orientuota psichoterapija, kuri atliekama maždaug 3 mėnesius. Ši terapija padeda žmogui iš naujo apdoroti traumos atmintį, kad ji būtų išgyvenama kitaip. Surinkus išsamią anamnezę ir parengus gydymo planą, terapeutas padeda pacientui atsakyti į klausimus apie trauminę atmintį. Akių judesiai, panašūs į REM miego metu, atkuriami seanso metu pacientui stebint, kaip terapeuto pirštai juda pirmyn ir atgal, arba stebint šviesos juostą. Akių judesiai trunka trumpą laiką ir tada sustoja. Patirtis per seansą gali apimti minčių, vaizdų ir jausmų pokyčius. Po pakartotinių seansų atmintis linkusi keistis ir išgyvenama mažiau neigiamai.

Grupinė terapija skatina panašius trauminius įvykius išgyvenusius asmenis dalytis savo patirtimi ir reakcijomis patogioje ir nesmerkiančioje aplinkoje. Grupės nariai padeda vieni kitiems suprasti, kad daugelis žmonių būtų atsakę taip pat ir jaustų tas pačias emocijas. Šeimos terapija taip pat gali padėti, nes  sergančio asmens elgesys ir kančia gali paveikti visą šeimą

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos ir šeimos medicinos klinka, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.