Reakcija į stresą
Reakcija į stresą: Kaip padėti sau ir kitiems po trauminio įvykio
Stresas ir trauminiai įvykiai – tai neatsiejama gyvenimo dalis, kuri gali sukelti intensyvias emocines ir fizines reakcijas. Pasaulis pilnas įvairių išbandymų: nuo nelaimių ir netekčių iki kasdienių sunkumų. Tokiose situacijose žmonės gali susidurti su įvairiais sunkumais, tačiau dažniausiai, laikui bėgant, jie sugrįžta į įprastą veiklos lygį. Vis dėlto, ne visiems pavyksta grįžti prie įprastos rutinos taip greitai, o kartais gali prireikti specifinių veiksmų ir palaikymo, kad galėtų įveikti krizes.
Kuo pasireiškia stresas po nelaimės?
Po trauminio įvykio žmonės gali jausti stiprius emocinius ir fizinius pokyčius. Streso simptomai po nelaimės skirtingiems asmenims pasireiškia skirtingai, tačiau dažniausi suaugusiųjų potrauminiai simptomai yra šie:
– Miego problemos: žmogus gali turėti sunkumų užmigti, pabusti naktį ar jausti neramų miegą.
– Emocinės reakcijos: liūdesys, depresija, hiperaktyvumas, dirglumas ar pyktis yra gana dažni jausmai po nelaimės.
– Emocinis šaltumas: kai kurie žmonės nejaučia jausmų, pasidaro emociškai sustingę arba vengia bet kokių situacijų, primenančių traumą.
– Fiziniai simptomai: galvos, pilvo ar kiti kūno skausmai taip pat yra dažni streso palydovai.
– Priklausomybių rizika: žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, tabaku, narkotikais ar net receptiniais vaistais kaip būdą malšinti skausmingas emocijas.
Kaip padėti sau ir kitiems: žingsniai įveikiant stresą
Įveikiant stresą ir stiprinant emocinį atsparumą po traumos, svarbiausia rūpintis savo kūnu, emocijomis ir ieškoti tinkamų palaikymo šaltinių. Štai keletas veiksmingų žingsnių, kurie gali padėti stabilizuoti emocinę būseną:
1. Rūpinimasis fizine sveikata: subalansuota mityba, reguliarus sportas ir poilsis – būtini veiksniai sveikimo procese. Reguliarus valgymas ir fizinė veikla padeda palaikyti organizmo stabilumą, sumažina kortizolio – „streso hormono“ – lygį.
2. Priklausomybių vengimas: venkite alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo kaip priemonių emocijoms valdyti. Tiesa, kad šios priemonės iš pradžių suteikia palengvėjimą, tačiau jos tik prailgina emocinės būklės sunkumus, ilgainiui sukeldamos daugiau problemų.
3. Atsipalaidavimo technikos: išbandykite kvėpavimo pratimus, meditaciją, dėmesingumo praktikas (mindfulness), raminančią muziką ar pozityvų savikalbą. Šie metodai gali padėti atgauti ramybę bei pagerinti emocinę būklę.
4. Socialinė veikla ir bendravimas: palaikantys santykiai yra vienas iš svarbiausių veiksnių sveikstant po traumos. Bendraukite su artimaisiais, draugais, kaimynais ar kolegomis, taip gausite ir suteiksite paramą vieni kitiems.
5. Patikima informacija: pasitikėkite patikimais informacijos šaltiniais ir ribokite informaciją apie nelaimę, ypač iš socialinės žiniasklaidos, kuri kartais sukuria perteklinį streso ir nerimo šaltinį.
6. Savęs priminimas apie natūralius sveikimo procesus: normalu jausti įvairius jausmus, patirti „gerų dienų“ ir „blogų dienų“. Leidimas sau natūraliai patirti emocijas padeda sveikimo procese.
Palaikymas artimiesiems – kodėl tai svarbu?
Žmonės, kurie susiduria su sunkumais po traumos, dažnai gali jausti socialinę izoliaciją, lyg niekas kitas nepatiria to paties. Palaikantys santykiai suteikia galimybę jausti rūpestį ir užtikrina, kad kiti žmonės juos supranta. Artimieji, draugai ar specialistai gali būti labai naudingi, jei tiesiog išklauso ir supratingai atsako. Tokios paprastos, bet veiksmingos priemonės kaip sąžiningas, nuoseklus atsakas ir palaikymas gali suteikti žmogui daugiau drąsos grįžti prie įprasto gyvenimo.
Kada kreiptis pagalbos į specialistą?
Dalis žmonių po trauminio įvykio per kelias savaites vėl sugeba įveikti kasdienius iššūkius ir prisitaikyti prie gyvenimo. Tačiau kartais, jei simptomai išlieka ilgiau arba didėja, būtina kreiptis į specialistą. Rekomenduojama pagalbos ieškoti, jei:
– Po kelių savaičių streso lygis išlieka aukštas, o nuotaika negerėja.
– Kyla sunkumų darbe, mokykloje arba šeimoje.
– Asmuo nuolat galvoja apie savęs ar kitų žalojimą.
Psichologinė pagalba ar konsultacijos su psichoterapeutu gali padėti ne tik sumažinti streso simptomus, bet ir atrasti veiksmingus būdus, kaip atkurti emocinį stabilumą ir pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę.
Kaip vaikai reaguoja į trauminius įvykius?
Vaikai taip pat gali patirti stresą ir nerimą po trauminio įvykio, ir jų reakcijos gali būti panašios į suaugusiųjų. Vaikai gali tapti labiau priklausomi nuo tėvų, jaustis išsigandę arba sutrikę. Svarbiausia yra išklausyti juos ir suteikti saugią erdvę dalytis savo jausmais. Tėvų arba globėjų pagalba ir palaikymas vaikams padeda atgauti emocinę pusiausvyrą, o esant rimtiems simptomams, verta apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistus, kurie padės vaikui įveikti patiriamus sunkumus.
Apibendrinimas
Po nelaimės visų žmonių reakcija yra unikali ir natūrali. Sveikimo procesas užtrunka, tačiau su tinkamais žingsniais bei palaikymu galima sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Atviras bendravimas, sveika kasdienybė, tinkamų informacijos šaltinių pasirinkimas bei profesionali pagalba prireikus – tai pagrindiniai būdai, padedantys įveikti streso poveikį. Kai rūpinamės savo emocine gerove ir padedame kitiems, stiprėjame ir kuriame sveikesnę, saugesnę aplinką visiems.
Literatūra
ANTALGIJA reabilitacija Jums
Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos ir šeimos medicinos klinka, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.
