Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas yra būklė, kai širdies raumuo negali pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo kraujo ir deguonies poreikius. Iš esmės širdis negali išlaikyti savo darbo krūvio.

Iš pradžių širdis bando tai kompensuoti:

– Didėja širdies ertmės. Širdis išsitempia, kad susitrauktų stipriau ir neatsiliktų nuo kūno poreikio pumpuoti daugiau kraujo. Laikui bėgant didėja širdies ertmės, dydis.
– Didėja raumenų masė, nes susitraukiančios širdies ląstelės didėja. Tai leidžia širdžiai siurbti stipriau, bent jau iš pradžių.
– Didėja pumpavimo greitis. Tai padeda padidinti širdies darbą.

Kūnas taip pat bando kompensuoti kitais būdais:

Kraujagyslės susiaurėja, kad palaikytų kraujospūdį, stengiantis kompensuoti širdies energijos praradimą.
Inkstai sulaiko daugiau druskos ir vandens, o ne išskiria jį su šlapimu. Tai padidina kraujo tūrį, o tai padeda palaikyti kraujospūdį ir leidžia širdžiai stipriau pumpuoti. Tačiau laikui bėgant šis papildomas tūris gali aplenkti širdį ir pabloginti širdies nepakankamumą.

Šios laikinos priemonės užmaskuoja širdies nepakankamumo problemą, bet jos neišsprendžia. Širdies nepakankamumas tęsiasi ir blogėja tol, kol šie kompensaciniai procesai nebeveikia.

Galų gale širdis ir kūnas tiesiog negali suspėti, o žmogus jaučia nuovargį, kvėpavimo sutrikimus ar kitus simptomus, dėl kurių dažniausiai reikia kreiptis į gydytoją.

Kūno kompensavimo mechanizmai padeda paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės gali sužinoti apie savo būklę tik praėjus keleriems metams po to, kai jų širdis pradeda silpnėti. (Tai gera priežastis reguliariai tikrintis pas gydytoją.)

Širdies nepakankamumas gali apimti kairę, dešinę arba abi puses. Tačiau dažniausiai pirmiausia paveikiama kairioji pusė.

Širdies nepakankamumas gali progresuoti, todėl išskirtos keturios ligos stadijas – A, B, C ir D. Ši klasifikacija įvertina bendrą paciento širdies funkciją ir sunkumą.

A stadija

Gresia širdies nepakankamumas, bet dar nėra simptomų ar struktūrinės ar funkcinės širdies ligos.
Šios stadijos žmonių rizikos veiksniai yra hipertenzija, vainikinių kraujagyslių liga, diabetas, nutukimas, kardiotoksinių medžiagų poveikis, genetiniai kardiomiopatijos variantai ir kardiomiopatijos šeimos istorija.

B stadija

Nėra širdies nepakankamumo simptomų, bet yra struktūrinė širdies liga, padidėjęs prisipildymo slėgis širdyje ar kiti rizikos veiksniai.

C stadija

Yra širdies nepakankamumo simptomų.

D stadija

Yra širdies nepakankamumo simptomų, trukdančių kasdieninėms funkcijoms arba dėl kurių kartojama hospitalizacija.

Skirstant į C ir D stadijos širdies nepakankamumo stadijas, sveikatos priežiūros specialistai geriau supranta, kaip gydyti šiose pažengusiose stadijose. Sveikatos priežiūros specialistai paprastai klasifikuoja pacientų širdies nepakankamumą pagal simptomų sunkumą.

Dažniausiai naudojama klasifikavimo sistema, Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinė klasifikacija, priskiria pacientus vienai iš keturių kategorijų, atsižvelgiant į fizinio aktyvumo apribojimus:

I klasė

Nėra fizinio aktyvumo apribojimų. Įprasta fizinė veikla nesukelia pernelyg didelio nuovargio, širdies plakimo ar dusulio.

II klasė

Nedidelis fizinio aktyvumo apribojimas. Patogus poilsio metu. Įprasta fizinė veikla sukelia nuovargį, širdies plakimą, dusulį ar krūtinės skausmą.

III klasė

Ryškus fizinio aktyvumo apribojimas. Patogus poilsio metu. Mažiau nei įprasta veikla sukelia nuovargį, širdies plakimą, dusulį ar krūtinės skausmą.

IV klasė

Širdies nepakankamumo simptomai ramybės būsenoje. Bet koks fizinis aktyvumas sukelia papildomą diskomfortą.

Rizikos veiksniai

– Vainikinių arterijų liga. Kai širdies arterijose kaupiasi cholesterolio ir riebalų sankaupos, širdies raumenį pasiekia mažiau kraujo. Šis susikaupimas žinomas kaip aterosklerozė. Rezultatas gali būti krūtinės skausmas (krūtinės angina). Arba, jei kraujotaka visiškai užblokuojama, gali ištikti širdies priepuolis. Aterosklerozė taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujospūdžio, kuris laikui bėgant taip pat gali sukelti širdies nepakankamumą.

– Aukštas kraujospūdis. Kai slėgis kraujagyslėse yra per didelis, širdis turi pumpuoti stipriau nei įprasta, kad kraujas cirkuliuotų. Tai daro įtaką širdžiai, o laikui bėgant kameros tampa didesnės ir silpnesnės, todėl atsiranda širdies nepakankamumas.

– 2 tipo diabetas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje išsivysto arterinė hipertenzija ir aterosklerozė.

– Metabolinis sindromas. Jei turite tris ar daugiau iš šių penkių rizikos veiksnių, turite metabolinį sindromą: didelė juosmens apimtis (pilvinio tipo nutukimas), didelis trigliceridų kiekis nevalgius, mažas DTL cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis ir didelis cukraus kiekis kraujyje nevalgius. Metaboliniai rizikos veiksniai veikia širdį ir prisideda prie širdies nepakankamumo išsivystymo.

– Skydliaukės hiperaktyvumas. Ši būklė gali sukelti nuolatinį širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, o širdies raumuo ilgainiui sustorės.

– Amžius. Vyresni nei 65 metų žmonės dažniau serga širdies nepakankamumu.

Papildomi rizikos veiksniai yra:

– Rūkymas
– Nutukimas ar antsvoris
– Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
– Tam tikros radiacijos ir chemoterapijos rūšys

Širdies nepakankamumo požymiai

– Oro trūkumas (taip pat vadinama dusuliu). Dusulys veiklos metu (dažniausiai) arba ramybės metu. Kartais jis staiga atsiranda naktį, todėl labai sunku kvėpuoti, nebent atsikeliate ir nepajudėsite. Jums gali prireikti kelių pagalvių, kad pakeltumėte viršutinę kūno dalį, kad galėtumėte lengviau kvėpuoti.
– Nuolatinis kosulys ar švokštimas. Kosulys, kurio metu išsiskiria baltos arba rausvos kraujo atspalvio gleivės.
– Skysčių pertekliaus kaupimasis kūno audiniuose (edema). Pėdų, kulkšnių, kojų, pirštų, pilvo ir kitų audinių bei organų patinimas. Dėl to dažnai auga svoris.
– Nuovargis, silpnumas. Nuolatinis nuovargio jausmas ir sunkumai atliekant kasdienes veiklas, tokias kaip apsipirkimas, lipimas laiptais, maisto produktų nešiojimas ar vaikščiojimas. Taip pat galite jausti mieguistumą pavalgę, silpnumą kojose vaikščiodami ir dusulys, kai esate aktyvus.
– Apetito stoka, pykinimas. Sotumo jausmas arba pilvo pykinimas.
– Confusion, impaired thinking. Atminties pablogėjimas ir dezorientacijos jausmas.
– Padažnėjęs širdies plakimas.

Rekomendacijos sergant

Rekomendacijos pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, padeda pagerinti jų gyvenimo kokybę ir ligos valdymą. Pirmiausia svarbu išmokti atpažinti savo simptomus ir juos fiksuoti kasdien – bet koks staigus jų pokytis yra signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją. Be to, būtina atkreipti dėmesį į skysčių suvartojimą ir siekti neviršyti 1,5 litro per dieną, o mityboje riboti druską, kuri prisideda prie skysčių susilaikymo organizme. Lengvas fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau jis turi būti suderintas su gydytoju, kad pratimai būtų saugūs ir atitiktų individualias paciento galimybes. Medikamentų vartojimas taip pat turi būti griežtai laikantis gydytojo rekomendacijų – savavališkas dozių keitimas gali sukelti rimtų pasekmių. Kasdieninė kūno masės stebėsena yra svarbi, nes staigūs pokyčiai gali rodyti skysčių kaupimąsi organizme. Pacientams rekomenduojama vengti alkoholio ir tabako, kadangi šie veiksniai pablogina širdies būklę. Galiausiai, psichologinė pagalba padeda tvarkytis su stresu ir emociniais iššūkiais, o reguliarūs vizitai pas gydytoją užtikrina, kad būklė yra nuolat stebima ir kontroliuojama.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu jaučiate širdies nepakankamumo simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Jei simptomai pablogėja arba atsiranda naujų, skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą. Esant kritiniams simptomams, tokiems kaip krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės praradimas, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Šie simptomai gali būti ne tik širdies nepakankamumo požymis, todėl svarbu nedelsti ir nelaukti savaiminio pagerėjimo.

Diagnozė

Norint diagnozuoti širdies nepakankamumą, gydytojas atliks medicininį patikrinimą, apžvelgs simptomus ir sveikatos istoriją. Ypatingas dėmesys bus skiriamas širdies susirgimų rizikos veiksniams, tokiems kaip aukštas kraujo spaudimas, širdies arterijų liga ar cukrinis diabetas.

Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami įvairūs tyrimai, tarp jų kraujo tyrimai, krūtinės rentgenas, elektrokardiograma (EKG) ir echokardiograma. Šie tyrimai padeda nustatyti širdies struktūros ir funkcijų pokyčius bei atpažinti uždegimus ar kitas problemas, kurios gali prisidėti prie širdies nepakankamumo.

Gydymo galimybės

Širdies nepakankamumo gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų sunkumo. Paprastai gydymas apima vaistus, kurių tikslas yra reguliuoti širdies darbą, mažinti skysčių kaupimąsi ir pagerinti kraujo tekėjimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, pavyzdžiui, širdies vožtuvų taisymo ar net širdies transplantacijos. Reguliarus gydytojo stebėjimas ir kontrolė yra būtini norint efektyviai kontroliuoti ligą.

Prevencija

Širdies nepakankamumo prevencija apima sveiką gyvenimo būdą: subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir streso valdymą. Taip pat būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo, reguliariai tikrintis kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. Atsisakymas žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, gali žymiai sumažinti širdies ligų riziką. Sveikos mitybos pagrindas turėtų būti mažai druskos ir sočiųjų riebalų turintys produktai, gausus vaisių, daržovių ir skaidulų vartojimas.

Širdies nepakankamumas gali būti rimta ir gyvybei pavojinga liga, tačiau tinkamai laikantis gydymo rekomendacijų ir sveiko gyvenimo būdo, galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos ir šeimos medicinos klinka, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.