Smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje – tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo. Smurtas šeimoje ne tik žaloja asmenis, bet ir kelia visuomenės sveikatos problemų, nes gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą. Tai tik dar labiau išryškina problemos mastą ir būtinybę apie tai kalbėti bei užtikrinti prevencines priemones.
Yra įvairių smurto artimoje aplinkoje rūšių:
1. Fizinis smurtas – tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą. Fizinis smurtas ne tik sukelia tiesiogines kūno traumas, bet ir gali palikti ilgalaikių pasekmių aukos psichikai bei sveikatai.
2. Seksualinis smurtas – kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. Seksualinės prievartos aukos dažnai patiria gėdos ir kaltės jausmus, todėl joms gali būti sunku kalbėti apie išgyventą smurtą ar ieškoti pagalbos.
3. Persekiojimas – tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą. Persekiojimo aukos dažnai patiria nuolatinę baimę dėl savo ar artimųjų saugumo, dėl ko ilgainiui gali išsivystyti nerimo sutrikimai ar kitos psichinės sveikatos problemos.
4. Psichologinė agresija – tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus. Tokia smurto forma gali sukelti aukoms ne tik emocinį skausmą, bet ir nepasitikėjimą savimi, socialinę izoliaciją ir priklausomybę nuo agresoriaus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat žinoma, kad seksualinių mažumų atstovai ir asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, yra ypatingai pažeidžiami smurto atžvilgiu.
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę. Psichologinės traumos ir nuolatinė baimė dažnai išlieka ilgą laiką ir neigiamai veikia aukų kasdienį gyvenimą.
Nors smurtas artimoje aplinkoje turi rimtų padarinių, daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys – baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba. Kliūtys gauti pagalbą ne tik padidina aukos kančią, bet ir trukdo gydytis nuo psichinės žalos, sukeltos smurto.
Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą. Galiausiai, visuomenės švietimas ir sąmoningumo didinimas yra būtinas siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje ir sukurti palaikančią aplinką, kurioje aukos galėtų jaustis saugiai ir oriai.
ANTALGIJA reabilitacija Jums
Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos ir šeimos medicinos klinka, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.
